- verpatis
- verpatìs sf. sing. (3b) DŽ, NdŽ, Ob, ver̃patis (1) Trgn, sm. (3b) Žmt 1. LEXXXIII441 kas skirta verpti, verptina: Gaišuliuoju po truputį, kad dar neturiu verpaties prasmanius Ds. Verpaties daug turiu, noriu mileliui suverpt Sug. Šiemet nei beužsiverpt, nėr ver̃paties, ir gana Ut. Kokios gražios verpatiẽs ana turi Ob. Prieš Velykas pabaigsma linų ver̃patį, paskui vilnos lieka Dglš. Ir vilnas, ir linus, ir pakulas vis krovė kambarin. Per ilga susdarė verpaties nemaža krūva LTR(Dkk). 2. kas suverpta, verpalai: Mano verpatis visada sukri Sdk. Per visą žiemą dykos buvom, tai ir prisiverpėm daug verpaties Užp. 3. DŽ, Ba2Moz25,4 verpimas: Tiek čia ver̃paties – pora kuodelių! Ktk. Atėdė mane toj ver̃patis Ktk. Ka ta ver̃patis nelabai sekdavos, ale baika – išmokau Užp. ║ verpimo laikas (ppr. per gavėnią, nuo Kalėdų iki Velykų): Daug možnės suverpt, užeis verpatìs Žmt.
Dictionary of the Lithuanian Language.